Žiniasklaidai

Nauji atspalviai staiga mirusios 11-metės byloje

Praeitų metų rudenį Lietuvą sukrėtė staigi vienuolikmetės klaipėdietės mirtis. Sąmonę staiga praradusią mergaitę gaivino atvykę greitosios medikai, tačiau išgelbėti jiems jos nepavyko. Ikiteisminis šio įvykio tyrimas vyksta iki šiol. O naujų atspalvių istorija įgijo kai mergaitę gaivinusių medikų kolegos kreipėsi į prokuratūrą įtardami, kad pagalba nebuvo suteikta tinkamai. Dabar šie medikai teigia, kad dėl to, jog pasidalino savo įtarimais su teisėsaugininkais, yra persekiojami savo darbovietėje.

Dviem VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis“ darbuotojams besikreipus į prokuratūrą, pareigūnai minėtoje įstaigoje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Apie galimai netinkamai suteiktą pagalbą pranešusių darbuotojų advokatė Julija Viktorija Flis sako, kad po to, darbovietėje prasidėjo pranešusiųjų darbuotojų persekiojimas.

„Jie gavo grasinančius laiškus, darbuotojų atžvilgiu taikyta drausminė atsakomybė, sumažintos premijos, pakeista darbuotojų pamaina bei ekipažas. Vienas iš darbuotojų dirba dviejose darbovietėse bei mokosi universitete. Iki ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo minėtam darbuotojui buvo sudaromas toks darbo grafikas, pagal kurį jam pavykdavo dirbti dvejose darbovietėse bei lankyti paskaitas universitete. Po ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo darbuotojui sudaromas toks darbo grafikas, pagal kurį darbo dienos abejose darbovietėse sutampa“, - sakė advokatė.

Toks darbovietės elgesys, pasak advokatės, yra visiškai netoleruotinas, ypač žinant tai, kad abu darbuotojai Generalinės prokuratūros yra pripažinti pranešėjais pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą.

„Pranešėjų apsaugos įstatymas nustato asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones. Prie šių priemonių priskirtas ir draudimas daryti neigiamą poveikį asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą“, - akcentavo J.V. Flis.

Minėtas įstatymas numato, kad pranešėju tapusio asmens negalima atleisti iš darbo ar tarnybos, perkelti jį į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, diskriminuoti, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos ir taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones. Draudimas daryti neigiamą poveikį informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui taikomas darbdaviui ir kitiems įstaigos darbuotojams.

„Taigi, įstatymas gina apie pažeidimus pranešusius asmenis, tačiau neįtvirtina konkrečių ir realių priemonių, kurios galėtų veiksmingiau ir paprasčiau užtikrinti pranešėjų pažeistų teisių bei interesų gynybą. Generalinė prokuratūra tiesiog kreipiasi į įstaigą nurodydama pranešėjams taikomas garantijas. O jei jos nevykdomos, pranešėjui belieka dėl patiriamų neigiamų padarinių kreiptis į teismą“, - sako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatė.

Pasak J.V. Flis, apmaudu, kad toks svarbus visuomenei ir valstybės raidai įstatymas neįtvirtintas priemonėmis, kurios galėtų veiksmingiau apsaugoti pranešėjus.

„Veiksminga pranešėjų apsauga padėtų išspręsti daugelį valstybės skaudulių, tokių kaip korupcija ar neprofesionalus medikų darbas, kuris netgi gali baigtis artimo žmogaus netektimi“, - apgailestavo advokatė.

Sausio viduryje jos klientai kreipėsi į teismą dėl neigiamo poveikio priemonių panaikinimo. Byla nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme.

Daugiau informacijos: pranešėjus atstovaujanti advokatė Julija Viktorija Flis, +370 699 55507, julijaflis@zlioba.lt