Pagrindinis LT PL EN

Žiniasklaidai

2018-07-30

Augalų gydytoja dalina patarimus ir guodžia dėl nesėkmių

Kaunietė Jūratė Ščerbinskienė yra agronomė, arba, kaip sako pati – augalų gydytoja. Maždaug penkiolika metų šia veikla užsiimanti moteris žmones lydi nuo pavasario iki pat rudens, kai baigiasi intensyvus daržininkystės ir augalininkystės sezonas.

Kiekvieni metai – skirtingi, tarsi žmonės, sako J.Ščerbinskienė. „Pernai – užlijo, šiemet – išdžiovino“, - šypteli agronomė. Tačiau nepaisant niekam nepaklūstančios ir kartais kaprizingos gamtos, kiekvienas metų laikas turi savas taisykles, kiekvienas augalas – savo charakterį, o kiekviena problema – sprendimo būdą.

Patirtis iš savo daržo perduodama kitiems

Agronomės J.Ščerbinskienės žinios naudingos tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems, juolab, kad viešoje erdvėje ir forumuose nestinga kartais neteisingų patarimų.

Tačiau kiekvienas mokosi ne iš svetimų, o savų patirčių. Daugelį metų pati savo reikmėms daržoves auginusi ir agurką savo mylimiausia daržove vadinanti J.Ščerbinskienė šiemet pirmą kartą daržininkystės atsisakė. Kaip sako pati, dėl laiko stygiaus.

„Daržą mes turėjome nuo senų laikų. Jis atsirado i todėl, kad atrodė, kaip mūsų – agronomų – vaikai nežinos, kas yra ravėjimas, kaip atrodo sėklos. Man atrodė, kad vaikai privalo žinoti ir suprasti. Beje, jie jau užaugę ir nė vienas nepasirinko mūsų kelio.

Dabar pati dirbu 7 dienas per savaitę ir po 16 valandų. Tad daržo priežiūra tapo „per jėgą“. Keista ir tai, kad būtent dabar jo labiausiai pasigenda vaikai, nors seniau skųsdavosi, jog sunku, skauda nugarą ir kojas“, - juokėsi J.Ščerbinskienė.

Nuo 1994 metų Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ įvairiais daržo ir sodo reikmenimis prekiaujančiai  J.Ščerbinskienei dabar – pats darbymetis.

„Antroje vasaros pusėje ir rudens pradžioje yra aktualūs daugelis dalykų. Visų pirma – trąšos.

Dabar naudojamos vienanarės trąšos, pavyzdžiui, kalio sulfatas, kalio magnezija, superfosfatas, tačiau pageidautina – ne kalio chloridas,  nes chloras augalams nėra gerai.

Geriausiai rinktis kompleksines trąšas, kurios savo sudėtyje turi nedidelį kiekį azoto. Arba tokios, kurios visai neturi jokio azoto.

Labai svarbu, kad augalai nebūtų skatinami auginti žaliosios dalies, nes šiuo laiku ji jau turi būti suformuota. Dabar reikia skatinti žydėjimą, vaisių formavimąsi.

Uogakrūmiai, vaismedžiai žiedinių pumpurų formavimą pradeda būtent nuėmus derlių. Todėl nuo to, kiek jie gaus maisto medžiagų šiais metais, priklauso kitų metų derlius. Taip pat dabar svarbu nepamiršti patręšti braškių, nes jau baigiame nuimti jų derlių“, - sakė agronomė.

Ką daryti, kad neaugtų piktžolės?

Specialistė pastebi, kad kaip tik dabar daržuose pradeda atsirasti tuščios žemės lopinėliai, kur, jei nieko nebus daroma, pradės dygti piktžolės.

Norint  užbėgti piktžolėms už akių, o taip pat padidinti organinių medžiagų kiekį dirvoje, rekomenduojamas tręšimas auginant specialius augalus.

„Tai - garstyčios, rapsai, lubinai, aliejiniai ridikai, pašariniai žirniai. Šių augalų mišiniai  įvairūs ir todėl vadinami žaliosiomis trąšomis.  Jie ne tik sumažina piktžoles, padidina organinių medžiagų kiekį, bet jų šaknys gerina dirvožemio struktūrą, oro, drėgmės pralaidumą. Be to, stipriai suaktyvina mikroorganizmų veiklą, kas yra labai svarbu skaidant organiką dirvoje.

Populiariausios yra baltosios garstyčios, kurios  yra auginamos ne tik dėl žalios masės, bet ir jose esančių medžiagų, taip pat jos dezinfekuoja dirvą. Jei žmogus nėra apsisprendęs, ką pirkti ir klausia mūsų patarimo, siūlome būtent baltąsias garstyčias“, - kalbėjo agronomė.

Nepaisant skirtingų oro sąlygų ir kasmet užklumpančių arba liūčių, arba sausros, agronomai sako, jog tą, ką padarė gamta, gali bent iš dalies ištaisyti įvairios priemonės.

„Yra daugybė vertingų ir biologiškai aktyvių skystų organinių trąšų, kurios ne tik suteikia augalams trūkstamą maisto medžiagų kiekį, bet ir apsaugo juos nuo streso, sausros, vandens pertekliaus, veikia kaip augimo stimuliatoriai“, - sakė J.Ščerbinskienė.

Vietoj cheminių trąšų – organinės

Vasaros antroji pusė – laikas, kai tiek patys daržininkai, tiek pirkėjai mėgaujasi uogomis, vaisiais, daržovėmis.

„Stiprinant augalų imuninę sistemą, juos saugant nuo ligų, kenkėjų, norisi naudoti mažiau cheminių augalų apsaugos priemonių. Čia ir vėl gelbsti biologiškai aktyvios skystos organinės trąšos.

Nors cheminės augalų apsaugos priemonės ir yra veiksmingesnės, žmogus renkasi tai, kas jam sveikiau“, - teigė agronomė, akcentuodama ne tik augalų apsaugą, tačiau ir jų pasiruošimą žiemai. Nes, pasak pašnekovės, tinkamai parinktos trąšos pagerina augalų žiemojimą.

J.Ščerbinskienė sako, kad į parduotuvę užsukę žmonės neretai prašo pagalbos, kurios prireikia po to, kai viešoje erdvėje priskaitę patarimų žmonės savo augalams suteikia „meškos paslaugą“. Atsirinkti, kuris patarimas – naudingas, o kuris – žalingas, reikia ir žinių, ir patirties.

„Tai nėra pienas, nėra druska. Žmogus ateina ir vos ne kiekvienas kažko klausia, o tam reikia turėti labai daug žinių. Į mus iš tiesų kreipiasi kaip į gydytojus. Klientai ateina ankstyvą pavasarį ir eina iki pat rudens, kol nuimamas derlius. Atrodo, tarsi lydėtume juos per metų laikus“, - sakė specialistė.

Sugrįžti